- privalingas
- privalìngas, -a adj. (1) K, BŽ297; B, CII152, H159, R, P, KlM1(antraštė) be kurio negalima išsiversti, reikalingas: Aš tavo pagalbos privalìngas J.Jabl. Todėl reik linksmam medžiui palikti privalingo ilgumo šakas S.Dauk. Iš šios evangelijos ... mes daug privalingų pamokslų sau turim imti BPII24. O kaip naudingas ir privalingas pasauliui atėjimas jo DP2. Viera bau yra privalinga? MT137. [Tie kūno sąnariai,] kurie regisi mums silpniausi esą, yra privalingiausi RB1PvK12,22. Šventoj dienoj kokį ne povisam privalingą kūnišką darbą dirb Ns1832,10. Privalìngasis K. Ir bus ... apgynimas pavarguliui, užustojimas prievalingame čėse Mž521.
privalìnga n.: Kas privalinga, tai duosti visadai brš. privalìngai adv.: Privalingai tur būti pildomi nuog visų MT93.
Dictionary of the Lithuanian Language.